Nauji mobilieji žaisliukai

Truputi teks pasigirti.
Šįvakar teko lankytis Bitės salone, prisiliesti prie keleto dominančių modelių bei porą jų įsigyti.
Taigi, ant stalo guli brand new Nokia 3110 Classic ir SonyEricsson Z320i. Abu modeliai ištiesų traukia akį, nors apžiūrėjęs juos internete, nebuvau labai sužavėtas. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Kadangi turiu tiek mp3 pleyer’į, tiek ganetinai neblogą skaitmeninį fotoaparatą, tai labai didelių kriterijų renkantis telefoną neturėjau. Svarbu buvo: maloni išvaizda, patogus laikyti rankoje, mp3 tonas, bluetooth, ir žinoma - galimybė skambinti/priimti skambučius ir rašyti tekstinius SMS pranešimus. Taipogi, atsižvelgiau į papildomo slot’o atminties kortelei buvimą/nebuvimą. Galiausiai, kiek pasvarstęs, pagalvojęs, šiektiek spaudžiamas aplinkybių, nusprendžiau nuolatiniam vartojimui įsigyti Nokia 3110 Classic (kainos/kokybės santykis ir kriterijų atitikimas), o motina išsirinko SE Z320i. Laimingai su prekėmis grįžus namo, puoliau pakuoti, čiupinėti ir visaip kitaip tyrinėti telefonus. Visai smagu.

Nokia 3110 Classic
Komplekte radau: patį telefoną, akumuliatorių, pakrovėją, ausines ir pluoštą vartotojo instrukcijų, įvairiausiomis kalbomis.
Pirmas žvilgsnis: standartiškai tradicinis, neišsišokantis dizainas, malonus laikyti rankoje telefonas.
Šiuo modeliu likau netgi labai patenkintas, kadangi jis atitinka visus mano minėtus kriterijus, ir netgi turi dar daugiau - mp3 grotuvą ir skurdų 1.3MP fotoaparatą (kurio vistiek tikriausiai niekad nenaudosiu). Tiesa, sunkumų sukėlė galinis dangtelis, ir teko truputį užtrukti pakol dasikasiau iki SIM kortelės angos. Įdomiai taip išsiardo, sakyčiau.
Įjungus telefoną, išvydau tradicinį Nokia rankos paspaudimą, po kurio sekė Bitės logotipas. Ekrano temos malonios, pats ekranas ganetinai ryškus, meniu senai perprastas ir, asmeniškai man, labai patogus. Vienu žodžiu, idealus telefonas man. Kiek nustebau pakuotėje neradęs USB duomenų perdavimo kabelio, tačiau puikiai pritaikiau Creative mp3 grotuvo USB laidžiuką. Dėl suderinamumo su kompiuteriu nekilo jokių problemų, kadangi jau buvau įsirašęs Nokia PC Suite programėlę, kurią sėkmingai naudojau sinchronizavimui su kitu telefonu. Jokių perkonfiguravimų ar kažko panašaus, tiesiog pajungiau patį telefoną, kompiuteris pats jį sėkmingai aptiko, instaliavo bei pateikė duomenų kopijavimui/įrašimui, žinučių archyvavimui ir visam kitam gėriui.

O vat SE, tai truputi suglumino.

Sony Ericsson Z320i
Komplekte radau: patį telefoną, akumuliatorių, pakrovėją ir pluoštą vartotojo instrukcijų, įvairiausiomis kalbomis. Tiesa, pats įpakavimas labai patiko.
Pirmas žvilgsnis: sodrios raudonos spalvos, atlenkiamas, tiesą sakant, išvaizda tikrai patrauklus modelis. Kiek netradiciškai atsilenkia.
Kadangi mano motina nusprendė, kad jai, visdėlto, naujo telefono nereikia, tai ir šis atiteko man. Tiesa, neįsivaizduoju ką su juo veikti. Guli ant stalo ir tiesiog prašyte prašosi naudojamas, tačiau.. kažkaip nekyla ranka jį naudoti. Net nežinau kodėl. Buvau įsijungęs porai minučiu, na gal ir nieko visai, tačiau lyg ir jautėsi telefono lėtumas bei nepripratimas prie SE meniu, todėl išjungiau jį ir paguldžiau ant stalo. Tegul guli, bus žaislas ateičiai. Nežinau kodėl, bet esu jam abejingas. O gal tiesiog paspaudžiojau per mažai. Na bus matyti.
Apie pačio telefono funkcijas, ką jis gali ir ko ne, nelabai galiu ką ir tepasakyti, galbūt papasakosiu, kai truputi iš arčiau jį apžiūrėsiu. Tiesa, labai patiko išorinis ekranas, kuris įsižiebia įeinančio skambučio metu bei rodo įvairiausius įvykius.

Tikiu, jog SE gėrį šįkart nustelbė Nokia solidumas bei standartiškumas. Nors tikiu (noriu tikėti), kad ir SE buvo neblogas pasirinkimas, tačiau aš apsistosiu ties naujosios Nokia ir senojo Siemens deriniu.

Atgal į mokyklą.

Sveiki gyvi, vėlgi.
Pasibaigė šventės, praėjo paskutinės atostogų dienos ir ką gi - vėl teko grįžti į mokyklą. Maniau, jog tikrai bus smagu, kaip beje ir buvo (na, bent jau ryte), tačiau po piet pasijutau, kad esu neišsimiegojęs ir išvargęs. O dar reikėjo porą pamokų atsėdėti. Ką jau padarysi - teko. Neįsivaizduoju, kaip vėl teks prisitaikyti prie to ‘mokyklinio’ gyvenimo ritmo, po tokių ‘visiškai ne pagal tvarkaraštį‘ atostogų. Na kaipnors. Vat tik džiugina mintis, kad šie metai jau paskutiniai. O tada.. O kas tada?

P.S. Rūkyti nemečiau. Bent jau pakolkas.

88 - Gyvenimo Ironija

Kažkada jau esu pasakojęs apie 88, todėl nebesikartosiu.
Nežinau kaip, tiesiog sedėjau ir sugalvojau, kad tikriausiai jau atėjo tas laikas, kuomet žadėjau, kad pasidalinsiu mūsų kūrybos vaisiais, taigi: 88 - Gyvenimo Ironija. Pirmasis mūsų įrašas, kuris neužilgo švęs dviejų savo gyvavimo metų gimtadienį. Tuo pačiu švesime ir mes.
Pats kūrinys gimė gan netikėtai, įrašytas be jokio pasiruošimo, repeticijų ir kitokių formalumų.

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Naktis, šešėliai ir aš vienas vėliai
Muzikiniai fonai, veidmainiai klonai supantys mane
Egoizmo skraiste apsisiautęs - nepasiduosiu
Dar vienam gyvenimo išbandymui esu aš pasiruošęs
Ką pasirinkti - auksą ar sidabrą?
Abra kadabra *abra kadabra*
Kas patars? Kas išties pagalbos ranką
Kai gyvenimas pasiūlo du kelius /\/\/\
Vienas į namus /\/\/\ o kitas jungia paslėptus takus
Iš sapno i sapną /\/\/\ klajodami pabusti nebegalime
Moralinės nuoskaudos, be fizinio skausmo
Niekad nepamiršiu to keisto jausmo
Kai jauties laimingas, gyvenimas prasmingas
Viskas taip grazhu /\/\ aplinkui meiliais žodžiais sninga
Bet staiga kažkas pakinta /\/\ ir
-Dingsta noras gyventi, kai viskas verčia vemti-
Nusispjauti
Atsibodo toliau ieškoti išėjimo iš painaus gyvenimo labirinto
Propoguoju kardu ar plienu kelią skintis
Bet tik gulėdamas veidu i grindis suprantu
Kad begalei klausimų atsakymas tik vienas - “žaidimas likimu”
-Paprasta kaip du kart du-

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Nepavyko atlaikyti normatyvų?
Atramos taškas nusviro į vieną pusę
Kas padės palaikyt pusiausvirą
Tarp vandens ir ugnies?
Kas įžiebs žiežirba iš klausimų ir nevilties?
Klausimas “Kodėl?” - tai stimulas gyventi, vedantis į priekį
Tais pačiais keliais, kuriais, kažkada kaip ir tu, ieškodamas atsakymų
Nepaskutinį kartą atsiduri prie bedugnės krašto
Žengi dar porą žingsnių, bet nežinai
Į priekį ar atgal
O gal tik pasilieki, kur ir visada buvai
Galbūt, istorija kartojasi
Galbūt, to daugiau jau niekada nebus
Gal visa tai tik sapnas
O gal tik išgalvotas knygos personažas
Paskendęs tarp minčių, bandau padėti tašką, bet nežinau
Ar įgausiu prasmę
Tokia jau ta gyvenimo ironija, kaip žaibas giedrą dieną skelia medį į dvi dalis
Taip ir tenka rinktis vieną kelią iš dviejų:
Susitaikyk arba pražūsi..

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Beldžiu į gyvenimo duris
Kas atidarys?
Kas paduos man raktą?
Kad nebūčiau aklas
Kas parodys kelią? Kas? Kas?… Kas?……

Nors ir kiekvieną eilutę esame interpretavę, ir kiekviena iš jų turi savo prasmę, tačiau sutinku - tekstas lhame, bet tiek jau to. Atleidžiu pats sau, nes senas jis jau ganetinai. Rašytas dar tais laikais, kuomet žodynas dar nebuvo įgudęs jungti neįprastus žodžių junginius ir pateikti mintis kitokia forma.

Metu rūkyti

Taigi taigi, paskutinė metų diena. Diena, kuomet daugelis blog’ų pasipildo metų apžvalga, geriausių/blogiausių rinkimais, palinkėjimais ir pasižadėjimais ateinantiems metams. Tačiau savųjų metų aš neapžvelginėsiu, nieko sau nelinkėsiu. Geriausių/blogiausių rinkimų taipogi nesitikėkite. Tiesiog, šie metai buvo begalo nežymūs mano gyvenime, todėl aptarinėti jų neverta. Galiu tik pažadėti jums, kurie mane pažįstate, kad išliksiu toks pat bjauriai blogas, koks ir buvau.

Kažkokia keista nuotaika šiandien. Visuomet Naujųjų metų išvakarėse ji būdavo pakylėta, o šiandien kažkaip įsijungęs ‘похуй’ rėžimas. Galbūt dar anksti. Žinau tik vieną - paskutinę kiaulės metų dieną leisiu sau pabūti kiaule, taip sakant, už visus metus. Žinau, kad rytoj galbūt gailėsiuosi dėl to, ir žadėsiu sau nesamones (pvz.: ‘daugiau nebegersiu’), tačiau tenka.

Šiandieninis abejingumas aplinkai, neleidžia išsiplėsti labai, todėl neberašysiu daugiau nieko. Tiesiog, norėčiau jums visiems palinkėti, kad ateinantys metai būtų žymiai produktyvesni, nei praėjusieji, ir pasiektumėte daugiau savo užsibrėžtų tikslų, nei užsibrėšite naujų. Ai dar, blogeriams linkiu nežaisti intensyviai su fejerverkais, nes nežinia kas nutiks, ir neduok Dieve, nebegalėsite bloginti kitamet. Darykit išvadas.

P.S. Metu rūkyti. Vėl.

Naturally 7 - perkusijos meno fenomenas

Nors jų kuriama muzika ir nesižaviu, tačiau negaliu nesižavėti jų pačių sugebėjimais. Video kalba pats už save.

Palikus Kalėdas užnugaryje..

Taigi, atslūgus šventiniam šurmuliui, pats laikas atnaujinti virtualų, tačiau ne virtualaus, gyvenimo dienoraštį, papildant jį dar vienu įrašu.
Visų pirma, norėčiau atsiprašyti daugelio, kas liko nepasveikinti šių gražių švenčių proga. Tiesiog, didžiulis laiko stygius + nebuvimas namuose, nesuteikė progos to padaryti.
Na, o pačios šventės praėjo ganetinai ramiai. Ištiesų, senai nesijaučiau toks pailsėjęs, kaip jaučiuosi šiuo metu. Pusdienis miego + geras filmas + DotA + vakaras su draugais. Atrodo neveikiu nieko, ir laikas bėga beprasmiškai, bet juk kartais galima save taip palepinti, juolab, kad pasibaigus atostogoms, reiks vėl nerti stačia galva į mokslus. Na, o pakolkas gyvenu šia minute, perdaug nesukdamas sau galvos.
Gera, bent trumpam atitrūkti nuo rutinos!
Katik gavau trumpąją SMS žinutę, jog esu maloniai kviečiamas išeiti į laiptinę, todėl baigiu šį įrašą ir tepu slides. Iki!

Tai įdomu: Lucid dreaming

Šiąnakt patirtas LD pakišo mintį, apie ką galiu jums papasakoti, taigi:

Sapnai visuomet domino mane. Kodėl sapnuojame? Ar sapnai kąnors reiškia? Kodėl matome būtent tokį, o ne kitokį sapną? Kas išviso yra tie sapnai? Šie ir kiti, su sapnais susiję, klausimai man visuomet buvo įdomus, tad netgi ir žinodamas, jog tikslaus atsakymo nerasiu, vistiek nepraleisdavau progos pasiskaitinėti apie juos.
Vieną kartą taip beskaitinėdamas, užtikau straipsnelį apie ‘lucid dreaming‘ (toliau LD) - tokius sapnus, kuriuose suvokiame, jog viskas vyksta siurrealiame pasaulyje, kuriame negalioja jokios taisyklės bei nuostatos. ‘O taip!’ - tariau sau, ir įnikau skaityti, nes iki to laiko jau ne vieną sykį jau buvau patyręs, kas yra vadinama LD, tiesiog nežinojau, kaip tai vadinama, ir niekad nesugalvodavau paieškoti informacijos apie tai. Kagi, paskaičiau ir dar labiau susidomėjau tuo.
Taigi, lucid dreaming - yra sapnas, kuriame suprantame, jog sapnuojame. Ne, tai nėra savęs kontrolė sapne, nes kartais, net ir pagavę save besapnuojant, nesugebame sapno valdyti - negalime kontroliuoti savo poelgių, keisti aplinkos ir t.t. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet yra patiriama LD + savikontrolė sapne. Jausmas ištiesų įdomus, kuomet žinai, jog gali visiškai laisvai, be jokių pasėkmių, išdarinėti ką nori ir kurti savo pasaulį.

Kodėl tai įdomu? Ogi, todėl, jog kiekvienas žmogus pasąmonėje, kaip ir išorėje, yra skirtingas, tačiau kiekvienas norėtų nors kartą pasijusti nevaržomas ir visiškai laisvas. Tik sapne galime sukurti idealų pasaulį - pasaulį, kuris atitinka kiekvieno individo skirtingus poreikius ir kriterijus. O, kuris iš mūsų bent minutėlei nenorėtų tokiame pasaulyje atsidurti? Realybėje tą pasiekti yra beveik neįmanoma, todėl telieka viena išeitis - sapnas, tačiau niekad nepatyrus LD, ir nežinant, jog tai yra įmanoma - apie tai negalvojama. Taipogi, LD padeda nugalėti košmarus, įgalina jus pajusti dar nepatirtus pojūčius (nesusilaukiant jokių pasėkmių), suteikia laisvę keliauti ir tyrinėti.

Ar kiekvienas žmogus gali patirti LD? Žinoma! Ne tik, kad gali, bet daugelis iš mūsų ir esame juos patyrę (bent jau taip teigia protingi žmonės), tačiau dėl vienokių ar kitokių priežąsčiu, nevisi suvokia/prisimeną LD patirtį.
Kaikurie žmonės LD patyria savaime, o kiti sugeba, tam tikromis treniruotėmis, išlavinti savo sąmonę, jog gali pažadinti ją sapne, nepažadinant kūno. Tačiau, tokios treniruotės dažniausiai neturi apibrėžto kurso ir apibrėžtos trukmės, todėl daugelis meta jas, net nepasiekus tikslo.

Iššaukti LD galima keliais būdais: vieni jų - nereikalaujantys didelių pastangų, kiti - bauginantys, kartais apibūdinami, kaip ‘baisiausias pojūtis gyvenime‘. Tačiau visi jie vienu aspektu yra vienodi - reikia turėtį bent žiupsnelį motyvacijos ir noro.
Vienas paprasčiausių, daug resursų ir pastangų nereikalaujantis būdas iššaukti LD - nuolat tikrinti ar nemiegate. Pvz.: pasirenkate daiktą, kurį visuomet pamatę, paklausiate savęs balsu (būtinai balsu) ‘Ar aš nemiegu?’. Praėjus kelioms dienoms, jūs jau nejučiomis, vos tik išvydę tą daiktą, tikrinsite ar nemiegate - taip įgysite refleksą, kurio pakaks sukelti LD, nes pastoviai bekartojant šį pratimą, sapne išvydę pasirinktą objektą nejučiomis paklausite savęs esminio klausimo - ‘Ar aš nemiegu?’. Na, o tada, tikriausiai patys suprantate kas nutiks :)
Praktikuoti būtent šį būdą yra sukurta netgi keletas kompiuterinių programų. Viena jų: Lucido (atsiprašau už rapidshare nuorodą - šiuo metu neturiu galimybės patalpinti kurnors kitur). Jos veikimas pagrįstas būtent tuo būdu, kurį aprašiau praeitoje pastraipoje, tačiau naudodami šią programą galėsite ugdyti tą refleksą nenueidami nuo kompiuterio :) Programos veikimo principas: sedėdami prie kompiuterio paleidžiate ją standartiniais nustatymais, pagal kuriuos programa privers jūsų ekraną mirksėti kas 20 minučių. Kaskart sumirksėjus, patikrinate savo būseną mano pasiūlytu, ar pačių susigalvotu klausimu. Po poros (keleto) dienų naudojimo, eidami miegoti, spustelėkite mygtuką “Naktinis rėžimas” (“Ночной режим”), tuomet ekranas pereis į taupymo režimą, o programa automatiškai ’sumirgins’ jį jums bemiegant. O kadangi visi žinome, kad miegant, galime reaguoti į išorinius šviesos šaltinius (pvz, buvote kadanors nufotografuotas bemiegant?), taip bus iššaukiamas refleksas patikrinti savo būseną, ko pasekoje - LD. Įdomu? Ir paprasta.
Labiausiai bauginantis būdas patekti į ‘skaidrų‘ sapną yra pasitelkiant miego paralyžių, kuomet pereinant į sapno būseną, nejučiomis realybė virsta sapnu ir jūs patys to nesuprasdami, galite manyti, jog esate visdar sąmoningi, o ištiesų - sapnuojate. Pabandykite įsivaizduoti, kokį patirtumėte pojūtį, jei pamatytumėte savo sielą paliekant kūną tariamoje realybėje.

Taigi, lucid dreaming ištiesų gali būti neišdildomas pojūtis, kurį, mano manymu, kiekvienas iš mūsų, privalome patirti bent kartą gyvenime. Nors realiai pažįstu gal tik porą žmonių, kurie yra tai patyrę. Visi kiti išvadino mane, švelniai tariant, ‘durniumi‘ ir suprato tai, kaip mano realių fantazijų pasėkmę.

Net nepajaučiau, kaip užpildžiau šį įrašą tokiu ilgu tekstu. Tikiuosi, jog ‘Tai įdomu: ‘ nevirto ‘Tai neįdomu: ‘ tik dėl to, kad taip išsiplėčiau.

Gaila tik, kad, dažniausiai, vos tik supratus, jog sapnuojame - pabundame..

Mc Liezhuvis - Brinco shoes

Netradicinė ‘reklama’, dar labiau netradicinei prekei. Enjoy!

Tai įdomu: Stereogramos

Tikriausiai, vos tik perskaitę įrašo pavadinimą, nusprendėte, jog jis bus susijęs su garsu. Nė velnio!

Šiandieną, beieškant senų nuotraukų, aptikau pluoštą žurnalo iškarpų su stereogramomis, kurias, dar būdamas mažas, kirpdavau iš savo mėgiamo žurnalo ir kroviau į vieną krūvą. Neapsakomai smagu buvo dar kartelį praversti jas, besižavint trimačiais vaizdais. Taip, taip - trimačiais vaizdais.
Žavėjausi, žavėjausi ir toptelėjo mintis, kaip tai sukūriama? Šiektiek pasidomėjau, ir manau, jog nesuklysiu nusprendęs pasidalinti savo žiniomis apie stereogramas su jumis. Visdėlto, juk tai įdomu.
Taigi, stereograma, visų pirma, yra iliuzija. O iliuzija, savo ruoštu yra optinė apgaulė, tačiau nevisi žmonės geba
tinkamai suprasti, ar pastebėti/pamatyti jas. Todėl neišimtis, jog ir stereogramas mato ne visi žmonės.

Pradinis stereogramų panaudojimas - sukurti trimatį vaizdą, pasinaudojant dviem dvimačiais vaizdais. Tačiau, ne apie tokio tipo stereogramas noriu papasakoti šiandieną.
Labiausiai mane dominančios stereogramos yra vadinamos autostereogramomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog padrikas taškų, spalvų, formų kratinys popieriaus lape (ekrane). Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Jos kuriamos pasitelkiant į pagalbą kiekvieną piešinio taškelį ir jam nustatant atitinkamą gylį. Tinkamai paruošus tokį piešinį ir tinkamai į jį pažvelgus - matomas 3D vaizdas.

Būtent tai, ką katik matėte, ir yra vadinama autostereograma.
Matricos kodas? Hieroglifai? Ne! Smėlio laikrodis!
Tie, kurie tiesiog pasižiūrėjo į paveikslėlį, tikriausiai taip ir liko nesupratę kas, kaip, kodėl :) Tačiau galiu užtikrinti, jog šitas plain matricinis piešinukas, slepia savyje trimatį smėlio laikrodį. Įdomu? Skaitykite toliau.

Stereogramas, kaip minėjau, reikia mokėti žiūrėti. Kaip? Trumpai pristatysiu kelis būdus, kaip galima praktikuotis norint pamatyti jas.

• Buitinis būdas: atpalaiduojame akis, ir žiūrime į sieną (geriausia būtų žiūrėti virš monitoriaus). Sukoncentruojame žvilgsnį į sieną ir tuomet išlėto kreipiame jį į paveikslėlį (tačiau turite žiūrėti taip, lyg vis dar žiūrėtumete į sieną). Išlėto sufokusuojame žvilgsnį į paveikslėlį. Na?
• Naujokams (pasinaudojęs juo, pirmą kartą išvydau stereogramą): prikišame nosį prie pat lapo (šiuo atveju monitoriaus) ir žvairuojame į paveikslėlį. Kuomet visa ta betvarkė pavirsta dar didesne betvarke, po truputį atsitraukiame nuo paveikslėlio, išlėto koncentruodami žvilgsnį į jį. Pavyko?
• Patyrusiems (patariama naudoti, jei bent kartą pavyko pamatyti kitu būdu): Atpalaiduojame akis ir žvelgiame ne į patį paveiksliuką, o lyg norėdami kiauriai permatyti jį, ir pažiūrėti, kas dedasi mūsų monitorių viduje. Truputi sužvairuojame. Dvimatis paveiksliukas turėtų išsilieti. Tuomet mikliai sukoncentruojame žvilgsnį į paveikslėlį. Šįkart?

Na yra dar keli būdai, tačiau visi jie, iš esmės yra pagrįsti ta pačia technika: žvilgsnio koncentracijos tašką perkeliant iš gilumos, į paviršių. Tereikia truputėlio praktikos ir galima stereogramas pamatyti betkuriuo mano minėtu būdu, o tuomet pamatysite vaizdą, kokio tikriausiai niekad neįsivaizdavote pamatyti paprastame 2D piešinėlyje.

Pripažinsiu, nuo tos sekundės, kai tik gavau pirmąją stereogramą, iki to laiko, kol ją pamačiau, praėjo keletas dienų. O dabar, net nežinau kaip, bet matau jas iškarto, be jokių didžiulių pastangų.
Tikiuosi, kažkam visa tai buvo nauja ir įdomu.

88 - kas tai?

  88 - kas tai?

Papraščiausias atsakymas - natūralusis,
sveikasis skaičius, esantis tarp skaičių 87 bei 89.
Žinoma, galėtume gilintis į šio skaičiaus mitologines bei visokias kitokias -ologines reikšmes, tačiau pradėkime viską iš pradžių ir pasiaiškinkime ką šis skaičius reiškia man.

Viskas prasidėjo prieš gerus 4 ar 5 metelius, kuomet grupelė jaunuolių, besidominčių hip-hop’u, nusprendė, jog atėjo laikas, į viską pradėti žiūrėti kitomis akimis. Tačiau tai ir liko idėja, kuri ilgą laiką gyveno jų galvose. Laikui bėgant, lyg tol į viską žvelgę trečiojo asmens akimis, jie, įgavę pasitikėjimo, nusprendė įsikūnyti į ‘AŠ’ ir žvelgti į hip-hop’ą pirmojo asmens perspektyva. Šią akimirką, ‘jie’ virto ‘mes’.
Pirmieji bandymai pademonstruoti savo gabumus išnyko, taip niekad ir neišvydę dienos šviesos. Išsekome. Tačiau, tobulėdami ir bresdami fiziškai, brendome ir morališkai. Keitėsi požiūriai, keitėsi tiek materialių daiktų, tiek moralinių išgyvenimų sampratos. Nusprendėme išbandyti savo jėgas dar sykį. Šįkart, stekenami techninių trikdžių, dar kartelį patyrėme daug didžiulių nesėkmių, tačiau nesustojome. Po truputį šliaužėme į priekį, ir galiausiai mums pavyko. Įgyję žinių bei praktikos, pribrendome prie poreikio savo mintis išsakyti skaitmeniniu formatu. Ne dėl komentarų, ne dėl pripažinomo, o dėl idėjinės bei išliekamosios vertės. Taip gimė pirmasis neoficialus įrašas, o po keleto dienų sekė pirmasis įrašas, kuris buvo pateiktas didesniam žmonių ratui, taip sakant, išleistas į ‘plačiuosius vandenis’. Pradžioje visa tai vadinosi kitu vardu, tačiau ta diena ir yra laikoma oficialia, idėjinio projekto ‘88‘, gimimo diena.
Taigi, 88 man tapo savotišku saviraiškos būdu, būdu pažinti save ir tobulėti.

Žvilgtelkime į 88 iš truputėli arčiau, kospektuodami žinomus faktus:
88 oficialiai susikūrė 2006 04 15.
88 susideda iš dviejų dalių: manęs bei vieno iš geriausių mano draugų - Mindaugo. Tiek aš, tiek mano draugas, taipogi kuriame ir atskirai.
88 iki šios dienos yra sukūrę ir įrašę keletą paviešintų kūrinių, dalis kurių susilaukė aplodismentų, o likusieji buvo įvertinti neigiamai.
88 gyvuoja ne dėl pripažinimo, o dėl idėjos. Darome tai, nes tai patinka mums, o ne jums. Tačiau jūsų nuomonės ir komentarai visuomet buvo ir bus svarbūs.

Trumpai apžvelgiau ir supažindinau jus su vienu iš savo pomėgių, kuris daugeliui lyg šiol buvo viena iš didžiausių mano pateiktų mįslių. Kadangi sukūriau ir atskirą kategoriją, dedikuota būtent šiam projektui, galite manyti, jog čia, laiks nuo laiko, bus paviešinti vieni senesnių mūsų darbų bei darbai, kurie visdar tėra mūsų galvose. Tačiau viskam savas laikas..