Nauji mobilieji žaisliukai
Truputi teks pasigirti.
Šįvakar teko lankytis Bitės salone, prisiliesti prie keleto dominančių modelių bei porą jų įsigyti.
Taigi, ant stalo guli brand new Nokia 3110 Classic ir SonyEricsson Z320i. Abu modeliai ištiesų traukia akį, nors apžiūrėjęs juos internete, nebuvau labai sužavėtas. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Kadangi turiu tiek mp3 pleyer’į, tiek ganetinai neblogą skaitmeninį fotoaparatą, tai labai didelių kriterijų renkantis telefoną neturėjau. Svarbu buvo: maloni išvaizda, patogus laikyti rankoje, mp3 tonas, bluetooth, ir žinoma - galimybė skambinti/priimti skambučius ir rašyti tekstinius SMS pranešimus. Taipogi, atsižvelgiau į papildomo slot’o atminties kortelei buvimą/nebuvimą. Galiausiai, kiek pasvarstęs, pagalvojęs, šiektiek spaudžiamas aplinkybių, nusprendžiau nuolatiniam vartojimui įsigyti Nokia 3110 Classic (kainos/kokybės santykis ir kriterijų atitikimas), o motina išsirinko SE Z320i. Laimingai su prekėmis grįžus namo, puoliau pakuoti, čiupinėti ir visaip kitaip tyrinėti telefonus. Visai smagu.
Nokia 3110 Classic
Komplekte radau: patį telefoną, akumuliatorių, pakrovėją, ausines ir pluoštą vartotojo instrukcijų, įvairiausiomis kalbomis.
Pirmas žvilgsnis: standartiškai tradicinis, neišsišokantis dizainas, malonus laikyti rankoje telefonas.
Šiuo modeliu likau netgi labai patenkintas, kadangi jis atitinka visus mano minėtus kriterijus, ir netgi turi dar daugiau - mp3 grotuvą ir skurdų 1.3MP fotoaparatą (kurio vistiek tikriausiai niekad nenaudosiu). Tiesa, sunkumų sukėlė galinis dangtelis, ir teko truputį užtrukti pakol dasikasiau iki SIM kortelės angos. Įdomiai taip išsiardo, sakyčiau.
Įjungus telefoną, išvydau tradicinį Nokia rankos paspaudimą, po kurio sekė Bitės logotipas. Ekrano temos malonios, pats ekranas ganetinai ryškus, meniu senai perprastas ir, asmeniškai man, labai patogus. Vienu žodžiu, idealus telefonas man. Kiek nustebau pakuotėje neradęs USB duomenų perdavimo kabelio, tačiau puikiai pritaikiau Creative mp3 grotuvo USB laidžiuką. Dėl suderinamumo su kompiuteriu nekilo jokių problemų, kadangi jau buvau įsirašęs Nokia PC Suite programėlę, kurią sėkmingai naudojau sinchronizavimui su kitu telefonu. Jokių perkonfiguravimų ar kažko panašaus, tiesiog pajungiau patį telefoną, kompiuteris pats jį sėkmingai aptiko, instaliavo bei pateikė duomenų kopijavimui/įrašimui, žinučių archyvavimui ir visam kitam gėriui.
O vat SE, tai truputi suglumino.
Sony Ericsson Z320i
Komplekte radau: patį telefoną, akumuliatorių, pakrovėją ir pluoštą vartotojo instrukcijų, įvairiausiomis kalbomis. Tiesa, pats įpakavimas labai patiko.
Pirmas žvilgsnis: sodrios raudonos spalvos, atlenkiamas, tiesą sakant, išvaizda tikrai patrauklus modelis. Kiek netradiciškai atsilenkia.
Kadangi mano motina nusprendė, kad jai, visdėlto, naujo telefono nereikia, tai ir šis atiteko man. Tiesa, neįsivaizduoju ką su juo veikti. Guli ant stalo ir tiesiog prašyte prašosi naudojamas, tačiau.. kažkaip nekyla ranka jį naudoti. Net nežinau kodėl. Buvau įsijungęs porai minučiu, na gal ir nieko visai, tačiau lyg ir jautėsi telefono lėtumas bei nepripratimas prie SE meniu, todėl išjungiau jį ir paguldžiau ant stalo. Tegul guli, bus žaislas ateičiai. Nežinau kodėl, bet esu jam abejingas. O gal tiesiog paspaudžiojau per mažai. Na bus matyti.
Apie pačio telefono funkcijas, ką jis gali ir ko ne, nelabai galiu ką ir tepasakyti, galbūt papasakosiu, kai truputi iš arčiau jį apžiūrėsiu. Tiesa, labai patiko išorinis ekranas, kuris įsižiebia įeinančio skambučio metu bei rodo įvairiausius įvykius.
Tikiu, jog SE gėrį šįkart nustelbė Nokia solidumas bei standartiškumas. Nors tikiu (noriu tikėti), kad ir SE buvo neblogas pasirinkimas, tačiau aš apsistosiu ties naujosios Nokia ir senojo Siemens deriniu.
Leave a Reply