88 - Gyvenimo Ironija

Kažkada jau esu pasakojęs apie 88, todėl nebesikartosiu.
Nežinau kaip, tiesiog sedėjau ir sugalvojau, kad tikriausiai jau atėjo tas laikas, kuomet žadėjau, kad pasidalinsiu mūsų kūrybos vaisiais, taigi: 88 - Gyvenimo Ironija. Pirmasis mūsų įrašas, kuris neužilgo švęs dviejų savo gyvavimo metų gimtadienį. Tuo pačiu švesime ir mes.
Pats kūrinys gimė gan netikėtai, įrašytas be jokio pasiruošimo, repeticijų ir kitokių formalumų.

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Naktis, šešėliai ir aš vienas vėliai
Muzikiniai fonai, veidmainiai klonai supantys mane
Egoizmo skraiste apsisiautęs - nepasiduosiu
Dar vienam gyvenimo išbandymui esu aš pasiruošęs
Ką pasirinkti - auksą ar sidabrą?
Abra kadabra *abra kadabra*
Kas patars? Kas išties pagalbos ranką
Kai gyvenimas pasiūlo du kelius /\/\/\
Vienas į namus /\/\/\ o kitas jungia paslėptus takus
Iš sapno i sapną /\/\/\ klajodami pabusti nebegalime
Moralinės nuoskaudos, be fizinio skausmo
Niekad nepamiršiu to keisto jausmo
Kai jauties laimingas, gyvenimas prasmingas
Viskas taip grazhu /\/\ aplinkui meiliais žodžiais sninga
Bet staiga kažkas pakinta /\/\ ir
-Dingsta noras gyventi, kai viskas verčia vemti-
Nusispjauti
Atsibodo toliau ieškoti išėjimo iš painaus gyvenimo labirinto
Propoguoju kardu ar plienu kelią skintis
Bet tik gulėdamas veidu i grindis suprantu
Kad begalei klausimų atsakymas tik vienas - “žaidimas likimu”
-Paprasta kaip du kart du-

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Nepavyko atlaikyti normatyvų?
Atramos taškas nusviro į vieną pusę
Kas padės palaikyt pusiausvirą
Tarp vandens ir ugnies?
Kas įžiebs žiežirba iš klausimų ir nevilties?
Klausimas “Kodėl?” - tai stimulas gyventi, vedantis į priekį
Tais pačiais keliais, kuriais, kažkada kaip ir tu, ieškodamas atsakymų
Nepaskutinį kartą atsiduri prie bedugnės krašto
Žengi dar porą žingsnių, bet nežinai
Į priekį ar atgal
O gal tik pasilieki, kur ir visada buvai
Galbūt, istorija kartojasi
Galbūt, to daugiau jau niekada nebus
Gal visa tai tik sapnas
O gal tik išgalvotas knygos personažas
Paskendęs tarp minčių, bandau padėti tašką, bet nežinau
Ar įgausiu prasmę
Tokia jau ta gyvenimo ironija, kaip žaibas giedrą dieną skelia medį į dvi dalis
Taip ir tenka rinktis vieną kelią iš dviejų:
Susitaikyk arba pražūsi..

-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-

Beldžiu į gyvenimo duris
Kas atidarys?
Kas paduos man raktą?
Kad nebūčiau aklas
Kas parodys kelią? Kas? Kas?… Kas?……

Nors ir kiekvieną eilutę esame interpretavę, ir kiekviena iš jų turi savo prasmę, tačiau sutinku - tekstas lhame, bet tiek jau to. Atleidžiu pats sau, nes senas jis jau ganetinai. Rašytas dar tais laikais, kuomet žodynas dar nebuvo įgudęs jungti neįprastus žodžių junginius ir pateikti mintis kitokia forma.

~ by obnox on January 2, 2008.